Gyvenime reikia stengtis aplenkti ne kitus, o patį save. M.D.Bebkokas

Spalio 24 d. įvyko pirmasis klubo susitikimas.

Dalyvavo 8 dalyviai: Benjaminas, Vilija, Daiva, Dovilė, Laura, Gžegož, Irmantas ir aš. Klubo metu susipažinome, padiskutavome, nustatėme ateities veiklos gaires ir šio to išmokome. Susipažinę su Goldratto debesėlių metodu (taip, kaip aprašomas Tiksle-II), iškart taikėme Benjamino darbiniam klausimui spręsti. Sužinojome ir sekėme procesus, kaip grupė žmonių virsta puikia komanda, pasiruošusia kalnus versti.

Numatėme kituose susitikimuose skirti laiko šiems pagrindiniams blokams:

• Naujų temų pristatymui (pristatymus parengsime patys arba kviesimės specialistus į svečius).
• Aktualių klausimų sprendimui (kelios nuomonės yra tikra pagalba sprendžiant aktualius klausimus).
• Naujienoms (pasidalinsime, kas įdomaus nutiko per mėnesį).

Nusprendėme, kad kitas susitikimas įvyks spalio 29 d. 15:00-19:00

Kito susitikimo temos-kandidatės prioritetų tvarka:

1. Lean, 6-sigma (Benjaminas žadėjo pristatyti ir pasidalinti, jei pavyks sudalyvauti 2 dienų mokymuose)
2. F.Covey “Sėkmingų žmonių įpročiai” (Pristatymą paruoštų Dovilė)
3. NLP (Pasikviestume specialistą, kuris pristatytų dominančią temą, Gžegož pažįstamas sutiko tai padaryti)

Kitos iškeltos temos: Konstaliacijos arba sisteminės vizulizacijos (su konsultantu), Šokių tepija (pageidautume Žebrausko), Pardavimai (labai plati tema), Koučingas ir jo praktika.

Patikslintą dienotvarkę turėsime spalio viduryje.

Dėkoju dalyvavusiems už aktyvumą ir iniciatyvas, už naudingai praleistą laiką, už viršytus lūkesčius susitikimui, buvo tikrai smagu!

Iki kito susitikimo!

Parašyti įkvėpė Remigijaus Gineičio pristatymas “Asmeninės rinkodaros galimybės” verslo – laisvalaikio klube. Klubo grupė LinkedIn ir svetainė www.verslolaisvalaikis.lt (svetainėje yra nuoroda į skaidres).

Esu dėkingas Remigijui už įdomų pristatymą. Pagrindinė mintis, kurią išsinešiau – ta, kad asmeninei rinkodarai galioja visi tie patys principai, kaip ir prekių ar paslaugų rinkodarai. Rinkodarą dažniausiai suprantu kaip veiklą, kuri be visa kito pozicionuoja produktą, išskiria iš kitų, taip padidindama jo vertę (pirkėjo akyse).

Kas iš to gali būti naudinga?

Neseniai parašytas straipsnis “Ką reiškia išmokti” sulaukė svarių komentarų. Pacituosiu Aivaro komentarą: “savipozicionavimas, t.y. specializavimasis konkrečioje srityje yra pelningiausias būdas siekti profesinių aukštumų. Kuo mažesnė paklausa, kuo sunkiau tokį žmogų pakeisti – tuo didesnė jo vertė rinkoje.”

Bingo! Asmeninė rinkodara, tiksliau pozicionavimas = specializacija! Man tai tikras atradimas.

Iš tiesų lyg ir nieko naujo… tačiau paklauskime savęs, kaip dažnai tai taikome sau? Ar iš viso taikome? Ar kuris darėme rinkos tyrimus tam, kad rasti savo konkurencinius pranašumus? Kaip giliai pažįstame save, kad galėtume tinkamai pozicionuotis ir dar labiau specializuotis?

Ir negaliu susilaikyti, neuždavęs šių klausimų patiems rinkodarininkamas, juk jie iš to duoną valgo, parduodami paslaugas kitiems, pozicionuodami svetimus produktus, o kaip dažnai taiko rinkodarą sau? Juk turėtų būti neįperkami?!

Jei sudėtume mokykloje ir universitete praleistus metus, tai gautume ketvirtadalį savo gyvenimo, kurį praleidome besimokydami. O jei susumuotume vaikų darželyje praleistą laiką bei įvairius profesinius, kvalifikacijos kėlimo kursus, tuomet gautume dar ilgesnį laikotarpį. O gal iš tiesų mokomės visą gyvenimą? Kūdikystėje išmokstame rėkdami prisiprašyti mamos dėmesio ir maisto (pažįsti). Išmokstame laikyti barškutį rankoje, pamojuoti juo ir numesti. Išmokstame eiti pirmuosius žingsnius…

Kaip suprantame, jog išmokome? Kokie motyvai skatina mokytis? Kodėl mokomės? Kodėl tai trunka taip ilgai?  Jei galėtume atsakyti į šiuos klausimus, tuomet taptų svarbu, kaip išmokti greičiau? Kaip  išmokti mokytis?

Pirmiausia išsiaiškinkime, kas gi yra visų mokymųsi rezultatas, kas gi yra išmokimas. Išmokimas – tai galvoti naujai, elgtis kitaip naujose situacijose. Išmokdami mes įgauname galimybę daryti tai, ko niekada nedarėme ir nemokėjome. Mes iš naujo kuriame save, savo santykį su pasauliu. Taigi, pasirodo perskaityti knygą, tai visai nereiškia išmokti. Neišmoksi važiuoti dviračiu vien perskaitęs knygą apie dviračių lenktynes. Esminis žodis tampa daryti. Daryti kažką kitaip, naujai naujose situacijose.

O kas tada yra tos žinios, kurių „mokomės“ mokyklose ir universitetuose?

Įsivaizduokime, kad turime susikrauti lagaminą į kelionę, į kurią išvyksime rytoj. Galima pasiimti tik vieną lagaminą, kad ir kokio dydžio jis būtų. O kelionės krypties nežinome – gali būti Antarktida, kelionė į mėnulį, žvejoti prie ežero, kruizas Nilu ar kopimas į kalnus -  žodžiu visi įmanomi ir neįmanomi variantai, ir tik vienas lagaminas… Nežinome kur, sužinosime tik išėję pro duris ir galimybės grįžti ar pakeisti lagamino turinio nebus. Sakykime, pavyko, galbūt lagaminas net telpa pro duris… Ar patogu juo būtų naudotis kelionėje? Kaip seksis surasti kokį smulkų daiktelį tarp meškerių, nardymo kostiumo, smokingo, kosminio skafandro, palapinės ir begalės kitų daiktų ir daikčiukų? Jooo, geriau būtų iš anksto žinoti kelionės tikslą, kryptį, tada į lagaminą būtų galima susidėti tik pačius reikalingiausius daiktus būtent tai kelionei. Dabar gi – tik vienas gremėzdiškas lagaminas, po kelių kartų pasirausus jame, nebesinori iš viso jo atidaryti.

O kaip yra su mokyklos duodamomis žiniomis? Ar yra panašumų? Žinios visiems gyvenimo atvejams, bet iš esmės netinka nė vienam. Jos sudaro didelį balastą, o ko labiausiai reikia, kaip tik nėra…

Taigi žinios pačios iš savęs yra visiškai bevertės, kol jų negalime panaudoti. Stop! Vėl grįžome prie veiksmo – daryti. Ir dar blogiau, žinios užaukština vidinį EGO, kuris saugo mus pačius kaip tik nuo darymo. Juk daryti kažkokius veiksmus, pokyčius, reiškia pripažinti, kad esu netobulas, kad noriu kažko naujo išmokti… O turimos žinios (bagažas) per EGO sako man: “tu viską žinai, viską “moki”! Esi geresnis (geriausias) už kitus!”

Ir pabaigai istorija apie mūsų protėvius ir tuos, kurie išnyko. Mūsų protėviai buvo Homo sapiens sapiens. Kartu su jais gyveno neandertaliečiai Homo neanderthalensis, kurie išnyko prieš 28 000 metų. Neandertaliečiai buvo didesni, turėjo didesnes smegenis ir buvo fiziškai gerokai stipresni už pirmykščius žmones. Manoma, kad jie išnyko todėl, kad nesugebėjo prisitaikyti užėjus ledynmečiui. Tuo tarpu pirmykščių žmonių urvuose randami piešiniai ant uolų. Kam piešti ant uolų medžiojamų žvėrių siluetus, kai aplink viskas labai praktiška, pastovi kova už būvį ir maisto trūkumas? Manoma, kad prieš medžioklę mūsų protėviai atlikdavo ritualus, subadydami ietimis žvėries siluetą, pieštą ant uolos, ir tik tada eidavo į medžioklę. Pirma sumedžiodavo mintyse? Tikslo vizualizacija? Galima taip manyti, juk išgyveno ne stipresni, o tie, kurie sugebėjo pasikeisti, prisitaikyti, kurie išmoko išgyventi pasikeitus sąlygoms!

Dar galėtume svarstyti, kokie yra mokymosi motyvai, gal geriau apie juos kitą kartą.

p.s. Norėdami gauti straipsnius į savo pašto dėžutę, užsisakykite dešiniajame viršutiniame kampe, jums pristatys google feedburner.

Kviečiu į pirmąjį susitikimą, kuris įvyks:

Data: rugsėjo 24 d. 13:00-18:00 val
Vieta: VIEŠBUČIO “Europa City” konferencijų salė, J.Jasinskio g. 14, Vilnius
Dalyvio mokestis – 50 Lt
Planuojamas dalyvių skaičius – 15 žmonių

Siūloma dienotvarkė:
1. Susipažinimas.
2. Grupių bendro darbo dinamika: procesai ir fazės (šiek tiek teorijos, kas gi vyksta tokiose grupėse, kaip šis klubas).
3. Lūkesčių klubui ir jo vizijos aptarimas.
4. Goldrato “debesėlių” metodas problemų sprendimų paieškai (vėl truputis teorijos).
5. Aktualių klausimų sprendimas (taip pat panaudojant ir Goldrato metodus).
6. Grįžtamasis ryšys, kito susitikimo temų iškėlimas.

Moderatorius: Kęstutis Mikolajūnas.

Dalyvių skaičius ribotas!

Registracija šioje svetainėje, pažymint “noriu dalyvauti klube”. Taip pareiškiate ketinimą dalyvauti.  Su Jumis bus susisiekta. Dėl riboto dalyvių skaičiaus nėra galimybės registruotis savarankiškai. Detaliau skaitykite komentare.

Į iškilusius klausimus atsakysiu tel +370 675 44224 ir el.paštu kestutis@verslininkuklubas.com

Junkitės prie Verslininkų klubo grupių LinkedIn ir Facebook

Iki susitikimo klube!

Parašyti paskatino straipsnis  apie naujas galimybes bendrauti.

Visgi manau ROI internetinėje rinkodaroje galima paskaičiuoti ir juo labiau jei yra norinčių jį žinoti. Čia vėlgi reikia atspirties taško, tam tikrų susitarimų. “Duokite man atramos tašką ir aš apversiu pasaulį!” – Archimedas.

Norėjau parašyti apie kitką. Apie požiūrį. Minėtame straipsnyje Žydrūnas mini požiūrį taip pat. Pakomentuokit, šiaip ar kitaip, tikrai nesu marketingistas.

Marketingas yra aktyvi verslo veikla (front-end, verslo veidas), tačiau (naujosios rinkodaros atveju) užima pasyvią poziciją vartotojų atžvilgiu, stengiasi rasti sąlyčio taškus su vartotojais, juos išgirsti ir atsiradusiems jų poreikiams pasiūlyti produktus. Tokiu būdu atsakomybė perkeliama vartotojui, jis „dievas“, o verslas tarnauja tenkindamas poreikius. Vartotojas jaučiasi būtent taip, nes jam prekių negrūda (pvz ketvirto televizoriaus), o net pačius unikaliausius poreikius tenkina „verslo tarnai“. Truputi perdėjau, bet tai iliustruoja požiūrį.

Kaip manote, kodėl laivo vairas montuojamas jo gale? Tik įsivaizduokime, kokios jėgos reikėtų nustumti plaukiančio šimtus tūkstančių tonų sveriančio tanklaivio „nosį“ į šoną, kad pakeisti jo judėjimo kryptį? Neįsivaizduojama, turbūt neįmanoma… Vairas, įmontuotas laivugalyje, nesunkiai valdomas ir pasuka visą laivą. Svertas, pridėtas reikiamoje vietoje.

Esant didelei konkurencijai, „įbrukti“ prekes vis sunkiau, rinka perpildyta. Todėl kitas kelias yra išgirsti, įtraukti ir „sustiprinti“ vartotoją. „Sustiprinti“ – analogija su sportu (galbūt ir su koučingu), būti trenerio vaidmenyje, žinoti motyvus, tačiau likti šešėlyje, padėti siekimuose, tačiau atiduoti laurus laimėjimuose.

Paprovokuosiu, jei klientai nori suskaičiuoti ROI internetinei rinkodarai, tai kokiu požiūriu vadovaujasi tos pačios rinkodaros „nešėjai“?