Gyvenime reikia stengtis aplenkti ne kitus, o patį save. M.D.Bebkokas

Kas yra motyvacija? Iš kur ji atsiranda? Kaip motyvuoti save? Kitus?

Psichologai geriau pasakytų apie motyvaciją, jos vietą psichologijos raidoje nuo biheviorizmo iki šių laikų. Galbūt žinote ar girdėjote apie elgesio (biheviorizmas) kartais vadinama morkos ir botago, poreikių (Maslow ir kt.), lūkesčių, teisingumo ar kitas teorijas. Šį kartą ne apie teorijas. Juk daug knygų prirašyta apie motyvaciją, įmonėse net yra pareigybė – personalo vadovas arba tai vadovo funkcija motyvuoti. Žodžiu yra daug specialistų, tačiau, ar tikrai viskas tame aišku?

Tai kaip motyvuoti save? Panašu, kad niekas gerai nežino tos paslapties, bent jau geriau už save patį.

Koučingas užsiima motyvacija, tai yra koučingo objektas (netiesiogiai). Motyvaciją galima padidinti, praktika rodo, kad labai stipriai, kad dažnai nušluoja visas nuostatas, esančias pakeliui. Atkreipsiu dėmesį, padidinti – tai reiškia, kad jau motyvacija buvo. O ir kryptis, kuria motyvacija padidės, labai mažai priklauso nuo koučerio. Tai reiškia, kad norint padidinti motyvaciją čia ir dabar konkrečiai veiklai, koučingo rezultatas teoriškai gali būti priešingas – mesti tą veiklą ir eiti pvz. rašyti knygą. Koučingo požiūriu, tai geras rezultatas (galbūt žmogus visą gyvenimą svajojo rašyti knygą ir nė karto nesiėmė), tačiau tos veiklos atžvilgiu motyvacijos rezultatas yra priešingas – demotyvacija ir galbūt nepataisomai…

Mėgstu komandas. Klubai taip pat komandų tam tikras atvejis. Komandos, kai jos susitelkia, yra labai motyvuotos (kiekvienas narys). Dirbti su komandomis labai įdomu, didžiulė dinamika, juk reikia dauginti kiekvieno nario indėlį, o tai didžiulė sinergija, vedanti link sprendimų, arba atvirkščiai, link susiskaidymo…

Yra dar toks mokslas NLP. Jis taip pat nagrinėja motyvaciją, ryšį su vertybėmis. Nors nesu specialistas, tačiau nežinau kito geresnio už NLP mokslo apie žmogaus vidaus komunikavimą, nors ir vadinamo pseudomokslu. Trečios kartos NLP teigia, kad be mentalinio intelekto (protinio), yra dar somatinis, kitaip sakant, kūno intelektas. Juk žinome posakius kaip “sveikame kūne – sveika siela” ir pan. Tai reiškia, kai kūnui gerai, tai protui bus gerai.

Kaip dažnai girdime savo “kūną”, kada jam gerai? Iš kur protas suvokia, kad galima maitintis sveikiau, gyventi švariau, ekologiškiau? Gal iš tiesų taip mažai pažįstame savo “kūnišką” intelektą? O jis gerokai “vyresnis” už protinį. Galima manyti, kad evoliuciškai mąstantis žmogus jau paveldėjo jį iš savo pirmtakų. Iš kitos pusės, žmogaus užuomazga (apvaisinta kiaušialąstė) jau turi genetinę informaciją iš savo tėvų, senelių, prosenelių… Tuo tarpu smegenys pradės formuotis gerokai vėliau, dar įsčiose, o susiformavusi asmenybė bus tik nuo 7 gyvenimo metų.

Kuo čia dėta motyvacija?

Iš tiesų, nemėgstu to žodžio. Motyvacija man asocijuojasi su morka ar botagu, lyg kažkas iš išorės galėtų “motyvuoti”. Netikiu tuo, tame yra manipuliatyvinis prieskonis… Galima apie motyvaciją pasakyti kitaip – narkotikas. Pradžioje kaifas, paskui vergystė, nes norisi vis daugiau ir daugiau, o to vežančio kaifo nebėra, lieka tik priklausomybė. Išorinė motyvacija panašiai, pradžioje veža, netrukus nustoja veikti, reikia vis daugiau ir daugiau… Ir galų gale vistiek nukrinta į dugną, kai nelieka pasitenkinimo veikla, atsiranda noras iš naujo atrasti save, sau svarbius dalykus.

O gal nereikia motyvuoti apskritai? Juk noras motyvuoti(s) atsiranda, kai “reikia”… Tarkim, nereikia. Viskas gerai, puiki savijauta, puikūs santykiai su aplinkiniais, gera nuotaika. Viduje gimsta noras kažką nuveikti gero… Ar čia reikalinga motyvacija? Ne, gali tik sugadinti.

Pristatau praktinę konferenciją, kurioje bus geriausi savo srities specialistai iš Lietuvos ir užsienio, ir visa tai už nedidelę kainą.

ICF Baltic Koučingo Karavanas
KOUČINGO ĮRANKIAI VERSLO EVOLIUCIJAI
lapkričio 12 d. Vilnius, lapkričio 13 d. Ryga, lapkričio 14 d. Talinas.

KAM SKIRTA konferencija?

• Organizacijų vadovams ir savininkams, jau turintiems ir vykdantiems verslą;
• Tiems, kas dar tik pradeda ar nori pradėti savo verslą;
• Koučingo specialistams;
• Koučingo klientams;
• Visiems, besidomintiems koučingu.

Ką DALYVIS GAUS?

• Motyvacija ir įkvėpimas ieškoti naujų ir geresnių sprendimų verslo valdymo ir žmogiškųjų resursų srityje;
• Koučingo praktikos žinios. Konferencijoje dalyvaus ir patirtimi dalinsis praktikuojantys koučingo specialistai, kurie dirba su vietinėmis ir tarptautinėmis organizacijomis ir jų vadovais;
• Praktiniai koučingo įrankiai. Kiekvienas konferencijoje dalyvaujantis koučingo specialistas patirtimi dalinsis per praktinius pavyzdžius ir koučingo demo-sesijas;
• Praktinių situacijų analizė. Jau ne viena organizacija Lietuvoje naudoja koučingą ar yra įdiegusi koučingo kultūrą ir turi praktinę koučingo naudojimo ar bendradarbiavimo su koučingo specialistu patirtį;
• Galimybė užduoti klausimus, gauti atsakymus ir kartu ieškoti sprendimų.
• Galimybė rasti koučingo specialistą. Geriausias būdas tai padaryti – susitikti ir susipažinti su koučingo specialistu mūsų konferencijoje!

Konferencijos PROGRAMA

Pirmojoje konfrencijos dalyje visi dalyviai turės galimybę išklausyti keletą žinomų Europos ir Baltijos šalių koučingo specialistų (Keynote Speakers) pranešimų.

Antrojoje konferencijos dalyje veiks 16 skirtingų temų koučingo dirbtuvių (workshops), kur kiekvienas dalyvis laisvai galės pasirinkti sau tinkamą.

Programą rasite čia.

Naujienlaiškį su išsamiu lektorių ir jų programų pristatymu rasite čia.

Konferencijos KALBOS - lietuvių, rusų, anglų.

Koučingo specialistai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Didžiosios Britanijos ir Suomijos pranešimus sakys ir koučingo dirbtuves ves viena iš renginio kalbų.

VIETA viešbutis „CROWNE PLAZA“, M.K. Čiurlionio g. 84, Vilnius

LAIKAS 2009 m. lapkričio 12 d., 10-18 val.

KAINA 180 Lt vienam dalyviui (į kainą įskaičiuoti pietūs ir kavos pertraukėlės)

Informacija, registracija: kestutis (eta) mikolajunas (taškas) com, +370 675 44224
Kęstutis Mikolajūnas

Knygynuose visa eilė knygų apie sėkmę. Taip pat yra žmonių, save vadinančiais sėkmės mokytojais. Kaip būti sėkmingu? Ar galima nusipirkti bent dalelę sėkmės? Perskaityti knygą ir būti sėkmingesniu? Sudalyvauti sėkmės mokytojo seminare ir tapti sėkmingesniu?

Iš tiesų, knygynuose kelios dešimtys ar šimtai knygų apie sėkmę, o amazon.com knygyno paieška pagal “success” pateikia virš 800 tūkst. knygų. Jei galima būtų išmokti sėkmės, tai galbūt užtektų perskaityti tik vieną knygą. Kadangi knygų tiek daug, tai atsakymas slypi kažkur giliau. Jei norėčiau perskaityti visas amazon.com pateikiamas knygas apie sėkmę ir skaityčiau po vieną knygą per savaitę (įvertinus savo užimtumą), kas sudarytų 50 knygų per metus, knygoms perskaityti prireiktų net 16 tūkstančių metų… Kažkas čia ne taip su tom sėkmės knygom. Visų neperskaitysi, o jei ir būtų toji vienintelė, tai kaip ją atrasti?

Pirma pažiūrėkime, kas gi yra toji sėkmė, kodėl ji yra tokia trokštama ir kodėl apie ją tiek knygų prirašyta. Lietuvių kalbos žodynas – skurdus, pateikia 2 reikšmes:

1. sekimasis, laimė
2. padarinys, rezultatas

Taigi, sėkmė turi bent dvi skirtingas reikšmes. Pirmoji apibūdina nuo savęs nepriklausantį (atsitiktinį) pozityviai priimamą įvykį ar palankiai susiklosčiusias aplinkybes (удача, luck). Antroji apibūdina ko nors norimo, planuoto ar trokštamo pasiekimą (везение, success). Abi reikšmės reiškia pozityvų rezultatą, tik viena atsakomybę palieka atsitiktinumui, o kita – palieka sau. Šiuo atveju pastaroji reikšmė įdomesnė, juk norisi nusipirkti bent dalelę sėkmės. Tas noras ir yra kryptingas sėkmės siekimas.

Ką apie sėkmę yra pasakę įžymūs žmonės? “Sėkmė susideda iš žingsniavimo nuo vienos nesėkmės prie kitos, neprarandant entuziazmo.” – V. Čerčilis. “Nesėkmė virsta sėkme, jei iš jos pasimokome.” – Malcomb S. Forbes. Apibendrinus galima pasakyti, kad sėkmė yra pozityvus rezultatas (tikslo pasiekimas), kurios reikia siekti, o pakeliui dar būna nesėkmių, iš kurių būtina pasimokyti.

Net neįdomu pasidarė, siekti, turbūt sunkiai, o dar ir nesėkmės, nežinia kiek jų bus ir dar mokytis iš jų… tai kokia čia sėkmė tada? Juk norisi lengvai ir su mažai pastangų…

Apie tikslus, kaip juos formuluoti, užsibrėžti, kaip atrasti sau svarbius yra daug knygų ir straipsnių prirašyta. Beto tai būtų atskiro straipsnio (ar net kelių) tema. Šį kartą pažiūrėkime, kaip padaryti, kad tikslą galėtume pasiekti lengvai ir su mažai pastangų, kad galėtume tai vadinti sėkme. Vadinti patys ar kad kitiems taip atrodytų? Geras klausimas, turbūt sėkmė labiau susijusi su išore, o su vidumi – laimė.

Sėkmė ir išorė. Kažkaip pagalvojau apie krepšinio varžybas. Ar sportininkai būtų tokie sėkmingi, jei nebūtų žiūrovų salėje ir taip pat už TV ekranų, ir iš vis nebūtų gerbėjų, nė vieno… Liūdna būtų žaisti, toks jausmas, lyg kažką būtų atėmę svarbaus ir rungtynių rezultatas nebebūtų toks svarbus… Logiškai galvojant, niekas nepasikeitė – tas pats tikslas, laimėti prieš varžovus… O viduje kažko trūksta, būtent palaikymo. Gal palaikymas ir yra ta terpė, kurioje tikslo siekti įmanoma lengvai? Sėkmingai? Jei tai nėra mąstymo rezultatas, tai kas tada? Kas viduje nusprendžia, suteikia vidinę būseną, jausmą?

Mokslininkai išskiria somatinį intelektą. Kartais tai vadinama pasamone, galbūt artima sąvoka yra emocinis intelektas (nors man tai greičiau ryšys tarp somatinio ir mentalinio intelektų, nei atskirai somatinis). Somatinis intelektas evoliuciškai yra daug “vyresnis”, juk visi gyviai jį jau turėjo dar prieš atsirandant mąstančiam žmogui. Todėl tikėtina, kad jis nėra mažiau svarbus už mūsų mentalinį (mąstymo), o galbūt ir svarbesnis. Mocartas sakė, kad negali kurti muzikos užnorėjęs, tačiau gali įeiti į būseną, kai muzika pati ateina, o jis tik užrašinėja. Skaičiau apie atvejį, kai po širdies persodinimo operacijos atsirado naujų pomėgių, malonių naujų lankytinų vietų. Pasidomėjęs žmogus surado, kad tai buvo širdies donoro pomėgiai…

Išplėtus sąvoką “lengvai” tikslo siekime, galėčiau pasakyti harmoningai su savo kūnu – padedant somatiniam intelektui, o ne prieš jį, taip pat harmoningai su aplinkiniais – gerais santykiais, su palaikymu. Gal tai ir yra sėkmės paslaptis?

Grįžkime prie knygų. Ar galime pasisemti iš knygų somatinės išminties? Turbūt ne. Juk net aprašyti nebūtų paprasta, tai už proto suvokimo ribų. Ar gali išmokyti sėkmės mokytojas? Greičiausiai ne, bet kito žmogaus buvimas yra būtinas tam, kad pažinti save, savo kūno išmintį. Kitas žmogus yra mums veidrodis, padedantis stebėti patį save. Mūsų kūnai susikalba savo kalba (kūno kalba), o tai pamatyti galime tik kitame žmoguje, kai suskuriamas nematomas ryšys, NLP vadinamas raportu. “Veidrodžio” vaidmenį gali atlikti artimas žmogus (sutuoktinis, draugas) arba profesionalas (koučeris). Komanda taip pat puikus darinys inter-veidrodžiui (tarsi iš daugiau pusių save matytum).

Tai ar galima nusipirkti dalelę sėkmės? Greičiau ne, tačiau kito žogaus (-ių) buvimas yra būtinas kelyje į sėkmę.