Gyvenime reikia stengtis aplenkti ne kitus, o patį save. M.D.Bebkokas

2010-12-17 11:12 Kristina Juostaitė

Lygių sąlygų didiesiems centrams ir turgui niekada nebus, nes turgaus prekeivis – tik mažas daigelis.

Originalus įrašas: Verslininkų klubas: leiskite smulkiesiems užaugti

Apie verslumo skatinimą ir galimas kontrolės griežtinimo turguje alternatyvas pasakoja Vilniaus verslininkų klubo steigėjas Kęstutis Mikolajūnas.

Valdžios noras surinkti daugiau mokesčių suprantamas. Šiam tikslui pasiekti reikia griežtinti kontrolę, bet abejoju, kad kasos aparatai turguose papildys šalies biudžetą. Tokie veiksmai tik sudarys neperžengiamus barjerus naujiesiems verslininkams. Problemą reikia rauti su šaknimis, o ne nuskabyti lapelius.

Sprendimo alternatyva

Dalis parduodamų prekių turguose yra kontrabandinės pagal apibrėžimą, galbūt įvežtos nelegaliai ar apeinant būtinus formalumus. Jei žinomas kontrabandos mastas, tai ar ne paprasčiau dėti pastangas į kontrabandininkus? Jų yra nepalyginamai mažiau, nei prekiautojų turguose.

Taip pat reikėtų gerai įvertinti, ar įvedus kasos aparatus, turgaus prekeiviai ir didieji prekybos centrai veiks vienodomis sąlygomis. Faktas, kad konkurencija tarp turgaus ir prekybos centrų pardavėjų tikrai didelė. Tačiau tarp šių dviejų dalykų taip norimos lygybės nebus. Didieji centrai perka prekes urmu, gauna nuolaidas. Didelės įmonės turi gerus finansininkus ir konsultantus ir legaliai išvengia mokesčių, kur tik gali. Tad nemanau, kad kasos aparatai suvienodins sąlygas, kurios ir taip yra turgų nenaudai.

Laisva rinka ir konkurencija eina greta. Konkurencija yra teigiamas faktorius, tiek pardavėjų, tiek pirkėjų atžvilgiu. Pirkėjai laimi didesnį pasirinkimą , geresnį aptarnavimą ar kainas. Pardavėjus priverčia neužmigti ir tobulėti, siekti progreso. Pavyzdžiui, labai teigiamai vertinu atsiradusius daugybę ūkininkų turgų. Džiugu, kad jie populiarėja, nors kainos kasdienių produktų yra net didesnės už prekybos centrų.

Kontrolė gniuždo verslumą

Daug kalbama apie verslumą, tačiau kas dėl to daroma? Verslumo tikrai neišmoksi mokykloje ar universitete. Kodėl? Vyraujantis teorinis mokymo modelis negali išmokyti praktiškų dalykų. Džiaugiuosi, kad kai kurios mokyklos daro muges, kur vaikai parduoda savo rankdarbius, kartu su tėvais iškeptus pyragus ir pan. Manau, tai geras verslumo skatinimo pavyzdys. Ar ir čia reikės kasos aparatų? O vaikų darželyje taip pat?

Turgus yra verslumo skatinimo terpė, kur maži barjerai realizuoti savo idėjas praktiškai. Kasos aparatai padidins barjerą ir „užmuš“ daugelį pradedančių verslininkų taip ir nepabandžius…

Visuomenėje vyrauja neigiamas požiūris į verslą ir verslininkus. Tuo lengva spekuliuoti. Smulkiųjų verslininkų spaudimas (apsunkinimas) veikia į vienus vartus: konkurencija mažės, didieji klestės, neigiamas požiūris į verslą bus palaikomas.

Verslumo skatinimui ir smulkiam verslininkui reikia tiek mažai – galimybės užsidirbti. Leiskime smulkiesiems užaugti, tada jie patys „lįs po stogu“ ir statysis kasos aparatą, kurs įmonę, samdysis buhalterį, mokės mokesčius. O tam reikia mažų barjerų startui ir didelės konkurencijos, kuri skatintų tobulėti.

Reklama kuriama tam, kad daryti poveikį mums, mūsų pasirinkimams. Poveikis gali būti pastebimas ir taip pat nematomas, pasąmonės lygmenyje. Jei reklama veikia, įtakoja mus, tai ar gali būti pozityvi? Kokia reklama yra pozityvi? O kokia negatyvi?
Pradžiai pažiūrėkime socialinį klipą „Embrace Life“:

Vėl grįžtant prie klausimo, kokia reklama gali būti pozityvi? Man pozityvi reklama atrodo ta, kuri didina sąmoningumą.

Priešingai neigiama, negatyvi reklama bus ta, kuri mažina sąmoningumą, arba, kitaip sakant, kuria mitus. Mitų pavyzdžių apstu: nusiskutęs su X skustuvu arba pasikvėpinęs su dezodorantu iškart pelnysi visų moterų dėmesį. Taip pat šampūnas nuo pleiskanų padės pelnyti vyrų dėmesį, skalbimo milteliai išspręs santykių problemas šeimoje, o išgėręs alaus būsi tikru vyru. Tačiau ar tikrai? O didieji brandai taip stipriai apipinti mitais, kad net sunku susigaudyti, kur mitas, o kur tikrovė.

Negaliu prisiminti reklamos, kuri man atrodytų pozityvi. Galbūt „Embrace Life“ klipas yra išimtis. Prisimenu keletą pozityviai atrodančių reklamų, tačiau jos taip pat kuria mitus, tik skirtumas, kad dauguma reklamų turi strategiją “Nuo”, maždaug taip: problema – sprendimas, o tos atrodančios pozityviai turi strategiją “Link”, pvz. neša mintį “geresniam gyvenimui”, “saugumui”, “būk laisvas” (draudimas, bankai, prabangos prekės). Nejau tik socialinė reklama gali skatinti sąmoningumą ir atsakingumą? Kaip atsipirktų komercinė reklama, jei skatintų sąmoningumą, tuo atverdama galimybes mums rinktis (ar nesirinkti), o ne ribodama? Juk galėtume nesirinkti reklamdavio produkto, o tada reklama neatsipirktų…

O kad reklama veikia mus, turėtų nekilti abejonių. Tačiau reklama veikia ir nesąmoningame lygmenyje, t.y. sąmoningai to kontroliuoti negalime. Ir netgi taip:

Verbickaitė Anželika, 11 metų, „Ateities“ vid mokykla, Vilnius, Stanevičiaus g. 98

Kalėdos – stebuklų metas. Nuo vaikystės turime savyje dalelę to tikėjimo stebuklu, kuris kažkada buvo absoliutus, nenuginčijamas, stipresnis už viską. Tikėjome Kalėdų seneliu, fėjomis, burtais ir kitais stebuklais. Atsiminimus apie stebuklus lydi geros emocijos, kaip antai nuostaba, džiaugsmas, laimė. Kalėdų senelis “išpildydavo” mūsų svajones ir troškimus, tarsi įvykdavo stebuklas. Iš tiesų tuos stebuklus kuriame mes patys, savo vaikams, artimiesiems ir taip pat sau. Prisiminkime tuos stebuklus, turėkime tikėjimą stebuklais ir darykime dar daugiau stebuklų sekančiais, 2010 metais!

Pristatau praktinę konferenciją, kurioje bus geriausi savo srities specialistai iš Lietuvos ir užsienio, ir visa tai už nedidelę kainą.

ICF Baltic Koučingo Karavanas
KOUČINGO ĮRANKIAI VERSLO EVOLIUCIJAI
lapkričio 12 d. Vilnius, lapkričio 13 d. Ryga, lapkričio 14 d. Talinas.

KAM SKIRTA konferencija?

• Organizacijų vadovams ir savininkams, jau turintiems ir vykdantiems verslą;
• Tiems, kas dar tik pradeda ar nori pradėti savo verslą;
• Koučingo specialistams;
• Koučingo klientams;
• Visiems, besidomintiems koučingu.

Ką DALYVIS GAUS?

• Motyvacija ir įkvėpimas ieškoti naujų ir geresnių sprendimų verslo valdymo ir žmogiškųjų resursų srityje;
• Koučingo praktikos žinios. Konferencijoje dalyvaus ir patirtimi dalinsis praktikuojantys koučingo specialistai, kurie dirba su vietinėmis ir tarptautinėmis organizacijomis ir jų vadovais;
• Praktiniai koučingo įrankiai. Kiekvienas konferencijoje dalyvaujantis koučingo specialistas patirtimi dalinsis per praktinius pavyzdžius ir koučingo demo-sesijas;
• Praktinių situacijų analizė. Jau ne viena organizacija Lietuvoje naudoja koučingą ar yra įdiegusi koučingo kultūrą ir turi praktinę koučingo naudojimo ar bendradarbiavimo su koučingo specialistu patirtį;
• Galimybė užduoti klausimus, gauti atsakymus ir kartu ieškoti sprendimų.
• Galimybė rasti koučingo specialistą. Geriausias būdas tai padaryti – susitikti ir susipažinti su koučingo specialistu mūsų konferencijoje!

Konferencijos PROGRAMA

Pirmojoje konfrencijos dalyje visi dalyviai turės galimybę išklausyti keletą žinomų Europos ir Baltijos šalių koučingo specialistų (Keynote Speakers) pranešimų.

Antrojoje konferencijos dalyje veiks 16 skirtingų temų koučingo dirbtuvių (workshops), kur kiekvienas dalyvis laisvai galės pasirinkti sau tinkamą.

Programą rasite čia.

Naujienlaiškį su išsamiu lektorių ir jų programų pristatymu rasite čia.

Konferencijos KALBOS - lietuvių, rusų, anglų.

Koučingo specialistai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Didžiosios Britanijos ir Suomijos pranešimus sakys ir koučingo dirbtuves ves viena iš renginio kalbų.

VIETA viešbutis „CROWNE PLAZA“, M.K. Čiurlionio g. 84, Vilnius

LAIKAS 2009 m. lapkričio 12 d., 10-18 val.

KAINA 180 Lt vienam dalyviui (į kainą įskaičiuoti pietūs ir kavos pertraukėlės)

Informacija, registracija: kestutis (eta) mikolajunas (taškas) com, +370 675 44224
Kęstutis Mikolajūnas

Galvojate, kad esame racionalūs ir visada priimame sprendimus racionaliai? Pasirodo, tai didelė iliuzija. Nes viskas priklauso nuo pateiktų pasirinkimų, jų formulavimo… Mūsų racionalumas, o kartu ir mąstymas turi ribojimus.
Filmuke gausu linksmų pavyzdžių. Smagios peržiūros!

Parašyti įkvėpė Remigijaus Gineičio pristatymas “Asmeninės rinkodaros galimybės” verslo – laisvalaikio klube. Klubo grupė LinkedIn ir svetainė www.verslolaisvalaikis.lt (svetainėje yra nuoroda į skaidres).

Esu dėkingas Remigijui už įdomų pristatymą. Pagrindinė mintis, kurią išsinešiau – ta, kad asmeninei rinkodarai galioja visi tie patys principai, kaip ir prekių ar paslaugų rinkodarai. Rinkodarą dažniausiai suprantu kaip veiklą, kuri be visa kito pozicionuoja produktą, išskiria iš kitų, taip padidindama jo vertę (pirkėjo akyse).

Kas iš to gali būti naudinga?

Neseniai parašytas straipsnis “Ką reiškia išmokti” sulaukė svarių komentarų. Pacituosiu Aivaro komentarą: “savipozicionavimas, t.y. specializavimasis konkrečioje srityje yra pelningiausias būdas siekti profesinių aukštumų. Kuo mažesnė paklausa, kuo sunkiau tokį žmogų pakeisti – tuo didesnė jo vertė rinkoje.”

Bingo! Asmeninė rinkodara, tiksliau pozicionavimas = specializacija! Man tai tikras atradimas.

Iš tiesų lyg ir nieko naujo… tačiau paklauskime savęs, kaip dažnai tai taikome sau? Ar iš viso taikome? Ar kuris darėme rinkos tyrimus tam, kad rasti savo konkurencinius pranašumus? Kaip giliai pažįstame save, kad galėtume tinkamai pozicionuotis ir dar labiau specializuotis?

Ir negaliu susilaikyti, neuždavęs šių klausimų patiems rinkodarininkamas, juk jie iš to duoną valgo, parduodami paslaugas kitiems, pozicionuodami svetimus produktus, o kaip dažnai taiko rinkodarą sau? Juk turėtų būti neįperkami?!

Parašyti paskatino straipsnis  apie naujas galimybes bendrauti.

Visgi manau ROI internetinėje rinkodaroje galima paskaičiuoti ir juo labiau jei yra norinčių jį žinoti. Čia vėlgi reikia atspirties taško, tam tikrų susitarimų. “Duokite man atramos tašką ir aš apversiu pasaulį!” – Archimedas.

Norėjau parašyti apie kitką. Apie požiūrį. Minėtame straipsnyje Žydrūnas mini požiūrį taip pat. Pakomentuokit, šiaip ar kitaip, tikrai nesu marketingistas.

Marketingas yra aktyvi verslo veikla (front-end, verslo veidas), tačiau (naujosios rinkodaros atveju) užima pasyvią poziciją vartotojų atžvilgiu, stengiasi rasti sąlyčio taškus su vartotojais, juos išgirsti ir atsiradusiems jų poreikiams pasiūlyti produktus. Tokiu būdu atsakomybė perkeliama vartotojui, jis „dievas“, o verslas tarnauja tenkindamas poreikius. Vartotojas jaučiasi būtent taip, nes jam prekių negrūda (pvz ketvirto televizoriaus), o net pačius unikaliausius poreikius tenkina „verslo tarnai“. Truputi perdėjau, bet tai iliustruoja požiūrį.

Kaip manote, kodėl laivo vairas montuojamas jo gale? Tik įsivaizduokime, kokios jėgos reikėtų nustumti plaukiančio šimtus tūkstančių tonų sveriančio tanklaivio „nosį“ į šoną, kad pakeisti jo judėjimo kryptį? Neįsivaizduojama, turbūt neįmanoma… Vairas, įmontuotas laivugalyje, nesunkiai valdomas ir pasuka visą laivą. Svertas, pridėtas reikiamoje vietoje.

Esant didelei konkurencijai, „įbrukti“ prekes vis sunkiau, rinka perpildyta. Todėl kitas kelias yra išgirsti, įtraukti ir „sustiprinti“ vartotoją. „Sustiprinti“ – analogija su sportu (galbūt ir su koučingu), būti trenerio vaidmenyje, žinoti motyvus, tačiau likti šešėlyje, padėti siekimuose, tačiau atiduoti laurus laimėjimuose.

Paprovokuosiu, jei klientai nori suskaičiuoti ROI internetinei rinkodarai, tai kokiu požiūriu vadovaujasi tos pačios rinkodaros „nešėjai“?