Gyvenime reikia stengtis aplenkti ne kitus, o patį save. M.D.Bebkokas

Kas yra motyvacija? Iš kur ji atsiranda? Kaip motyvuoti save? Kitus?

Psichologai geriau pasakytų apie motyvaciją, jos vietą psichologijos raidoje nuo biheviorizmo iki šių laikų. Galbūt žinote ar girdėjote apie elgesio (biheviorizmas) kartais vadinama morkos ir botago, poreikių (Maslow ir kt.), lūkesčių, teisingumo ar kitas teorijas. Šį kartą ne apie teorijas. Juk daug knygų prirašyta apie motyvaciją, įmonėse net yra pareigybė – personalo vadovas arba tai vadovo funkcija motyvuoti. Žodžiu yra daug specialistų, tačiau, ar tikrai viskas tame aišku?

Tai kaip motyvuoti save? Panašu, kad niekas gerai nežino tos paslapties, bent jau geriau už save patį.

Koučingas užsiima motyvacija, tai yra koučingo objektas (netiesiogiai). Motyvaciją galima padidinti, praktika rodo, kad labai stipriai, kad dažnai nušluoja visas nuostatas, esančias pakeliui. Atkreipsiu dėmesį, padidinti – tai reiškia, kad jau motyvacija buvo. O ir kryptis, kuria motyvacija padidės, labai mažai priklauso nuo koučerio. Tai reiškia, kad norint padidinti motyvaciją čia ir dabar konkrečiai veiklai, koučingo rezultatas teoriškai gali būti priešingas – mesti tą veiklą ir eiti pvz. rašyti knygą. Koučingo požiūriu, tai geras rezultatas (galbūt žmogus visą gyvenimą svajojo rašyti knygą ir nė karto nesiėmė), tačiau tos veiklos atžvilgiu motyvacijos rezultatas yra priešingas – demotyvacija ir galbūt nepataisomai…

Mėgstu komandas. Klubai taip pat komandų tam tikras atvejis. Komandos, kai jos susitelkia, yra labai motyvuotos (kiekvienas narys). Dirbti su komandomis labai įdomu, didžiulė dinamika, juk reikia dauginti kiekvieno nario indėlį, o tai didžiulė sinergija, vedanti link sprendimų, arba atvirkščiai, link susiskaidymo…

Yra dar toks mokslas NLP. Jis taip pat nagrinėja motyvaciją, ryšį su vertybėmis. Nors nesu specialistas, tačiau nežinau kito geresnio už NLP mokslo apie žmogaus vidaus komunikavimą, nors ir vadinamo pseudomokslu. Trečios kartos NLP teigia, kad be mentalinio intelekto (protinio), yra dar somatinis, kitaip sakant, kūno intelektas. Juk žinome posakius kaip “sveikame kūne – sveika siela” ir pan. Tai reiškia, kai kūnui gerai, tai protui bus gerai.

Kaip dažnai girdime savo “kūną”, kada jam gerai? Iš kur protas suvokia, kad galima maitintis sveikiau, gyventi švariau, ekologiškiau? Gal iš tiesų taip mažai pažįstame savo “kūnišką” intelektą? O jis gerokai “vyresnis” už protinį. Galima manyti, kad evoliuciškai mąstantis žmogus jau paveldėjo jį iš savo pirmtakų. Iš kitos pusės, žmogaus užuomazga (apvaisinta kiaušialąstė) jau turi genetinę informaciją iš savo tėvų, senelių, prosenelių… Tuo tarpu smegenys pradės formuotis gerokai vėliau, dar įsčiose, o susiformavusi asmenybė bus tik nuo 7 gyvenimo metų.

Kuo čia dėta motyvacija?

Iš tiesų, nemėgstu to žodžio. Motyvacija man asocijuojasi su morka ar botagu, lyg kažkas iš išorės galėtų “motyvuoti”. Netikiu tuo, tame yra manipuliatyvinis prieskonis… Galima apie motyvaciją pasakyti kitaip – narkotikas. Pradžioje kaifas, paskui vergystė, nes norisi vis daugiau ir daugiau, o to vežančio kaifo nebėra, lieka tik priklausomybė. Išorinė motyvacija panašiai, pradžioje veža, netrukus nustoja veikti, reikia vis daugiau ir daugiau… Ir galų gale vistiek nukrinta į dugną, kai nelieka pasitenkinimo veikla, atsiranda noras iš naujo atrasti save, sau svarbius dalykus.

O gal nereikia motyvuoti apskritai? Juk noras motyvuoti(s) atsiranda, kai “reikia”… Tarkim, nereikia. Viskas gerai, puiki savijauta, puikūs santykiai su aplinkiniais, gera nuotaika. Viduje gimsta noras kažką nuveikti gero… Ar čia reikalinga motyvacija? Ne, gali tik sugadinti.

Pristatau praktinę konferenciją, kurioje bus geriausi savo srities specialistai iš Lietuvos ir užsienio, ir visa tai už nedidelę kainą.

ICF Baltic Koučingo Karavanas
KOUČINGO ĮRANKIAI VERSLO EVOLIUCIJAI
lapkričio 12 d. Vilnius, lapkričio 13 d. Ryga, lapkričio 14 d. Talinas.

KAM SKIRTA konferencija?

• Organizacijų vadovams ir savininkams, jau turintiems ir vykdantiems verslą;
• Tiems, kas dar tik pradeda ar nori pradėti savo verslą;
• Koučingo specialistams;
• Koučingo klientams;
• Visiems, besidomintiems koučingu.

Ką DALYVIS GAUS?

• Motyvacija ir įkvėpimas ieškoti naujų ir geresnių sprendimų verslo valdymo ir žmogiškųjų resursų srityje;
• Koučingo praktikos žinios. Konferencijoje dalyvaus ir patirtimi dalinsis praktikuojantys koučingo specialistai, kurie dirba su vietinėmis ir tarptautinėmis organizacijomis ir jų vadovais;
• Praktiniai koučingo įrankiai. Kiekvienas konferencijoje dalyvaujantis koučingo specialistas patirtimi dalinsis per praktinius pavyzdžius ir koučingo demo-sesijas;
• Praktinių situacijų analizė. Jau ne viena organizacija Lietuvoje naudoja koučingą ar yra įdiegusi koučingo kultūrą ir turi praktinę koučingo naudojimo ar bendradarbiavimo su koučingo specialistu patirtį;
• Galimybė užduoti klausimus, gauti atsakymus ir kartu ieškoti sprendimų.
• Galimybė rasti koučingo specialistą. Geriausias būdas tai padaryti – susitikti ir susipažinti su koučingo specialistu mūsų konferencijoje!

Konferencijos PROGRAMA

Pirmojoje konfrencijos dalyje visi dalyviai turės galimybę išklausyti keletą žinomų Europos ir Baltijos šalių koučingo specialistų (Keynote Speakers) pranešimų.

Antrojoje konferencijos dalyje veiks 16 skirtingų temų koučingo dirbtuvių (workshops), kur kiekvienas dalyvis laisvai galės pasirinkti sau tinkamą.

Programą rasite čia.

Naujienlaiškį su išsamiu lektorių ir jų programų pristatymu rasite čia.

Konferencijos KALBOS - lietuvių, rusų, anglų.

Koučingo specialistai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Didžiosios Britanijos ir Suomijos pranešimus sakys ir koučingo dirbtuves ves viena iš renginio kalbų.

VIETA viešbutis „CROWNE PLAZA“, M.K. Čiurlionio g. 84, Vilnius

LAIKAS 2009 m. lapkričio 12 d., 10-18 val.

KAINA 180 Lt vienam dalyviui (į kainą įskaičiuoti pietūs ir kavos pertraukėlės)

Informacija, registracija: kestutis (eta) mikolajunas (taškas) com, +370 675 44224
Kęstutis Mikolajūnas

Knygynuose visa eilė knygų apie sėkmę. Taip pat yra žmonių, save vadinančiais sėkmės mokytojais. Kaip būti sėkmingu? Ar galima nusipirkti bent dalelę sėkmės? Perskaityti knygą ir būti sėkmingesniu? Sudalyvauti sėkmės mokytojo seminare ir tapti sėkmingesniu?

Iš tiesų, knygynuose kelios dešimtys ar šimtai knygų apie sėkmę, o amazon.com knygyno paieška pagal “success” pateikia virš 800 tūkst. knygų. Jei galima būtų išmokti sėkmės, tai galbūt užtektų perskaityti tik vieną knygą. Kadangi knygų tiek daug, tai atsakymas slypi kažkur giliau. Jei norėčiau perskaityti visas amazon.com pateikiamas knygas apie sėkmę ir skaityčiau po vieną knygą per savaitę (įvertinus savo užimtumą), kas sudarytų 50 knygų per metus, knygoms perskaityti prireiktų net 16 tūkstančių metų… Kažkas čia ne taip su tom sėkmės knygom. Visų neperskaitysi, o jei ir būtų toji vienintelė, tai kaip ją atrasti?

Pirma pažiūrėkime, kas gi yra toji sėkmė, kodėl ji yra tokia trokštama ir kodėl apie ją tiek knygų prirašyta. Lietuvių kalbos žodynas – skurdus, pateikia 2 reikšmes:

1. sekimasis, laimė
2. padarinys, rezultatas

Taigi, sėkmė turi bent dvi skirtingas reikšmes. Pirmoji apibūdina nuo savęs nepriklausantį (atsitiktinį) pozityviai priimamą įvykį ar palankiai susiklosčiusias aplinkybes (удача, luck). Antroji apibūdina ko nors norimo, planuoto ar trokštamo pasiekimą (везение, success). Abi reikšmės reiškia pozityvų rezultatą, tik viena atsakomybę palieka atsitiktinumui, o kita – palieka sau. Šiuo atveju pastaroji reikšmė įdomesnė, juk norisi nusipirkti bent dalelę sėkmės. Tas noras ir yra kryptingas sėkmės siekimas.

Ką apie sėkmę yra pasakę įžymūs žmonės? “Sėkmė susideda iš žingsniavimo nuo vienos nesėkmės prie kitos, neprarandant entuziazmo.” – V. Čerčilis. “Nesėkmė virsta sėkme, jei iš jos pasimokome.” – Malcomb S. Forbes. Apibendrinus galima pasakyti, kad sėkmė yra pozityvus rezultatas (tikslo pasiekimas), kurios reikia siekti, o pakeliui dar būna nesėkmių, iš kurių būtina pasimokyti.

Net neįdomu pasidarė, siekti, turbūt sunkiai, o dar ir nesėkmės, nežinia kiek jų bus ir dar mokytis iš jų… tai kokia čia sėkmė tada? Juk norisi lengvai ir su mažai pastangų…

Apie tikslus, kaip juos formuluoti, užsibrėžti, kaip atrasti sau svarbius yra daug knygų ir straipsnių prirašyta. Beto tai būtų atskiro straipsnio (ar net kelių) tema. Šį kartą pažiūrėkime, kaip padaryti, kad tikslą galėtume pasiekti lengvai ir su mažai pastangų, kad galėtume tai vadinti sėkme. Vadinti patys ar kad kitiems taip atrodytų? Geras klausimas, turbūt sėkmė labiau susijusi su išore, o su vidumi – laimė.

Sėkmė ir išorė. Kažkaip pagalvojau apie krepšinio varžybas. Ar sportininkai būtų tokie sėkmingi, jei nebūtų žiūrovų salėje ir taip pat už TV ekranų, ir iš vis nebūtų gerbėjų, nė vieno… Liūdna būtų žaisti, toks jausmas, lyg kažką būtų atėmę svarbaus ir rungtynių rezultatas nebebūtų toks svarbus… Logiškai galvojant, niekas nepasikeitė – tas pats tikslas, laimėti prieš varžovus… O viduje kažko trūksta, būtent palaikymo. Gal palaikymas ir yra ta terpė, kurioje tikslo siekti įmanoma lengvai? Sėkmingai? Jei tai nėra mąstymo rezultatas, tai kas tada? Kas viduje nusprendžia, suteikia vidinę būseną, jausmą?

Mokslininkai išskiria somatinį intelektą. Kartais tai vadinama pasamone, galbūt artima sąvoka yra emocinis intelektas (nors man tai greičiau ryšys tarp somatinio ir mentalinio intelektų, nei atskirai somatinis). Somatinis intelektas evoliuciškai yra daug “vyresnis”, juk visi gyviai jį jau turėjo dar prieš atsirandant mąstančiam žmogui. Todėl tikėtina, kad jis nėra mažiau svarbus už mūsų mentalinį (mąstymo), o galbūt ir svarbesnis. Mocartas sakė, kad negali kurti muzikos užnorėjęs, tačiau gali įeiti į būseną, kai muzika pati ateina, o jis tik užrašinėja. Skaičiau apie atvejį, kai po širdies persodinimo operacijos atsirado naujų pomėgių, malonių naujų lankytinų vietų. Pasidomėjęs žmogus surado, kad tai buvo širdies donoro pomėgiai…

Išplėtus sąvoką “lengvai” tikslo siekime, galėčiau pasakyti harmoningai su savo kūnu – padedant somatiniam intelektui, o ne prieš jį, taip pat harmoningai su aplinkiniais – gerais santykiais, su palaikymu. Gal tai ir yra sėkmės paslaptis?

Grįžkime prie knygų. Ar galime pasisemti iš knygų somatinės išminties? Turbūt ne. Juk net aprašyti nebūtų paprasta, tai už proto suvokimo ribų. Ar gali išmokyti sėkmės mokytojas? Greičiausiai ne, bet kito žmogaus buvimas yra būtinas tam, kad pažinti save, savo kūno išmintį. Kitas žmogus yra mums veidrodis, padedantis stebėti patį save. Mūsų kūnai susikalba savo kalba (kūno kalba), o tai pamatyti galime tik kitame žmoguje, kai suskuriamas nematomas ryšys, NLP vadinamas raportu. “Veidrodžio” vaidmenį gali atlikti artimas žmogus (sutuoktinis, draugas) arba profesionalas (koučeris). Komanda taip pat puikus darinys inter-veidrodžiui (tarsi iš daugiau pusių save matytum).

Tai ar galima nusipirkti dalelę sėkmės? Greičiau ne, tačiau kito žogaus (-ių) buvimas yra būtinas kelyje į sėkmę.

Kas skatina pradėti mokytis? Kokie motyvai padeda mokymosi procese? Kokiais būdais mokytis smagu? Jau rašiau apie tai, ką reiškia išmokti, koks išmokimo rezultatas. Išmokimas – tai galvoti naujai, elgtis kitaip naujose situacijose. Išmokdami mes įgauname galimybę daryti tai, ko niekada nedarėme ir nemokėjome.

Kokie gi motyvai skatina mokytis?

Pirmasis motyvas yra pažinimo. Pažinti nauja, naujas situacijas, naujas galimybes, save naujose situacijose. Sakykime, turiu tikslą, pakilti į simbolinę kalno viršūnę. Tai gali būti bet kas: profesinė aukštuma ar karjeros laiptelis, asmeninis pasiekimas ir pan. Pakilti į viršūnę veda pažinimo motyvas. Galbūt gerai nežinau, kokios tiksliai galimybės atsivers pakilus iki jos, bet tikiu, kad tų galimybių turėsiu daugiau, matysiu platesnį horizontą, turėsiu daugiau pasirinkimų.

Būtent šį motyvą turi kūdikis, kuris iš šiltų įsčių ir komforto, prieš savo valią, patenka į pasaulį, kuriame šalta, reikia išmokti savarankiškai kvėpuoti, valgyti… Vaikai pasaulį priima visai kitaip nei suaugę, jiems tai visuma. Vaikai gyvena tik čia ir dabar, kai linksma juokiasi, kai liūdna – verkia. O mokytis pažinti pasaulį – vienas smagumėlis! Ir vaikai labai kūrybiški, jie neturi apribojimų (ribojančių nuostatų). Daugelį šių savybių praradome darželyje, mokykloje, universitete, todėl stebėti mažą vaiką labai smagu ir daug galima iš jo išmokti (gal tiksliau prisiminti, ką mokėjom).

Kiti du motyvai – tai drausmė ir vertybės. Drausmė arba valia verčia laikytis įsitikinimų ar principų ir todėl siekti ko nors. Vertybės siekia realizuotis, čia didelis potencialas išmokti, į tai patenka savirealizacija. Labiausiai savo vertybes būna priversti pažinti žmonės, patyrę didelius gyvenimo sukrėtimus. Artimo mirtis, nepagydomos ligos diagnozė ir pan. tarsi pažadina žmogų, daugiau jis negaišta nereikšmingose smulkmenose, kiekviena valanda ir minutė turi didelę prasmę. Yra daug kitų būdų pažinti save, savo vertybes. Čia didelė varomoji jėga, galiu drąsiai patvirtinti iš koučingo praktikos.

Tai kodėl taip smagu mokytis kūdikystėje, savo noru, su daug energijos, net ir prieš suaugusiųjų valią? Ir kur visa tai dingsta mokyklos suole, per pirmąsias savaites pirmoje klasėje?

Kad suprastume mokymosi motyvaciją, pažiūrėkime į patį mokymosi procesą kiek giliau. Kūdikis mokosi pasaulį pažinti per savo pojūčius. Pažiūrėkime kaip jis atidaro stalčių virtuvėje ir ką daro toliau. Pirmiausia jis pamato stalčiuje sudėtus daiktus (rega), tada vieną daiktą paima (jutimas) ir deda į burną (skonis, kvapas). Po to pamojuoja ir pastuksena į grindis (garsas). Tada numeta ir ima kitą daiktą… Kaip galėtume pastebėti, jis tiria aplinką visais 5 pojūčiais! Bandymu keliu (liesdamas, ragaudamas, stuksendamas) jis įgauna patirtį. Ir toks pažinimo procesas jam labai smagus, net ir užsigavęs kokiu daiktu jis nesustoja! Sensorinė patirtis – tai pirminis informacijos šaltinis apie aplinką. Pažinimo procesą papildo jausmai, mąstymas.

Kaip mokymasis vyksta mokyklos suole? Kurios pamokos buvo smagiausios? Fizinis? Dailė? Darbeliai? T.y. tie dalykai, kur buvo mokomasi “praktiškai”? Iš tiesų, “teoriškai” mokytis nėra smagu, informacija apie aplinką priimama tik vienu būdu – protiškai. Taip pat nėra jausmų, o “teorinis” mokymosi būdas tik retkarčiais įjungią vieną arba dar rečiau du iš pojūčių kanalų: iliustracijos, video – rega, filmo garso takelis – garsas (mokytojos balsas – informacija apie pasaulį, bet ne apie dėstomą dalyką). Iš mokyklos laikų prisimenu dar chemiją (praėjo 25 metai), o geriausiai, kaip ragavau gliceriną, buvo saldesnis už cukrų! (įjungtas skonio pojūtis). Jei pažiūrėti į teorinės informacijos priėmimo kanalą – tai jau antrinė informacija, kažkieno užrašyta, apibendrinta ir… tuo pačiu iškraipyta užrašiusiojo priėmimo, mąstymo ir vertimo į žodžius filtrais. Taigi, tai jau nėra pilna informacija, o tik maža dalis ir dar gerokai iškraipyta Geriau vieną kartą pamatyti (t.y. gauti pirminę informaciją visais pojūčiais, ne tik tiesmukai regos ir dar fone pajausti emocijas), nei kelis kartus išgirsti (t.y. išklausyti kažkieno nufiltruotą ir iškreiptą nuomonę).

Kokie filtrai veikia informacijos priėmimo kanaluose? Jei tik protas “leido” priimti pojūčių informaciją, tai daugiau jokių filtrų nėra, tokia tikra ji ir “užsirašo” kažkur smegenyse (pasąmonėje). Toliau mąstymo filtrai gali įtakoti tik informaciją apdirbant, pirminė lieka nepakitusi. Tai išnaudoja hipnotizuotojai, “nuimdami” mąstymo filtrus ir taip pasiekdami pirminę informaciją apie aplinką. Teorinė informacija turi praeiti per mąstymo filtrus, todėl būdama antrinė (nepilna, iškreipta) dar kartą iškreipiama. Filtrai – tai taisyklės, šablonai, nuostatos ir kiti apribojimai.

Kas svarbaus tame? Kaip mokomės iš savo patirties? Darydami, taikydami žinias praktiškai, gauname pirminę (neiškreiptą) informaciją, kuri ir yra patirtis. O svarbiausias žodis čia vėl yra “daryti“. Ką galime išmokti iš klaidų? Labai daug, net galėčiau pasakyti, naudingiau yra suklysti, nei padaryti iš kart gerai. Juk suklydus gausime neįkainojamą patirtį ir galimybę išmokti! O kaip būna su galimybe suklysti darbe ar buvo mokykloje? Skatinamos klaidos!? Aišku kad ne, už klaidas baudžiama, mokykloje blogais pažymiais, darbe… Kaip tada mokytis iš geriausio patirties šaltinio? O sakoma, už vieną muštą du nemuštus duoda.

Galvojate, kad esame racionalūs ir visada priimame sprendimus racionaliai? Pasirodo, tai didelė iliuzija. Nes viskas priklauso nuo pateiktų pasirinkimų, jų formulavimo… Mūsų racionalumas, o kartu ir mąstymas turi ribojimus.
Filmuke gausu linksmų pavyzdžių. Smagios peržiūros!

Spalio 24 d. įvyko pirmasis klubo susitikimas.

Dalyvavo 8 dalyviai: Benjaminas, Vilija, Daiva, Dovilė, Laura, Gžegož, Irmantas ir aš. Klubo metu susipažinome, padiskutavome, nustatėme ateities veiklos gaires ir šio to išmokome. Susipažinę su Goldratto debesėlių metodu (taip, kaip aprašomas Tiksle-II), iškart taikėme Benjamino darbiniam klausimui spręsti. Sužinojome ir sekėme procesus, kaip grupė žmonių virsta puikia komanda, pasiruošusia kalnus versti.

Numatėme kituose susitikimuose skirti laiko šiems pagrindiniams blokams:

• Naujų temų pristatymui (pristatymus parengsime patys arba kviesimės specialistus į svečius).
• Aktualių klausimų sprendimui (kelios nuomonės yra tikra pagalba sprendžiant aktualius klausimus).
• Naujienoms (pasidalinsime, kas įdomaus nutiko per mėnesį).

Nusprendėme, kad kitas susitikimas įvyks spalio 29 d. 15:00-19:00

Kito susitikimo temos-kandidatės prioritetų tvarka:

1. Lean, 6-sigma (Benjaminas žadėjo pristatyti ir pasidalinti, jei pavyks sudalyvauti 2 dienų mokymuose)
2. F.Covey “Sėkmingų žmonių įpročiai” (Pristatymą paruoštų Dovilė)
3. NLP (Pasikviestume specialistą, kuris pristatytų dominančią temą, Gžegož pažįstamas sutiko tai padaryti)

Kitos iškeltos temos: Konstaliacijos arba sisteminės vizulizacijos (su konsultantu), Šokių tepija (pageidautume Žebrausko), Pardavimai (labai plati tema), Koučingas ir jo praktika.

Patikslintą dienotvarkę turėsime spalio viduryje.

Dėkoju dalyvavusiems už aktyvumą ir iniciatyvas, už naudingai praleistą laiką, už viršytus lūkesčius susitikimui, buvo tikrai smagu!

Iki kito susitikimo!

Parašyti įkvėpė Remigijaus Gineičio pristatymas “Asmeninės rinkodaros galimybės” verslo – laisvalaikio klube. Klubo grupė LinkedIn ir svetainė www.verslolaisvalaikis.lt (svetainėje yra nuoroda į skaidres).

Esu dėkingas Remigijui už įdomų pristatymą. Pagrindinė mintis, kurią išsinešiau – ta, kad asmeninei rinkodarai galioja visi tie patys principai, kaip ir prekių ar paslaugų rinkodarai. Rinkodarą dažniausiai suprantu kaip veiklą, kuri be visa kito pozicionuoja produktą, išskiria iš kitų, taip padidindama jo vertę (pirkėjo akyse).

Kas iš to gali būti naudinga?

Neseniai parašytas straipsnis “Ką reiškia išmokti” sulaukė svarių komentarų. Pacituosiu Aivaro komentarą: “savipozicionavimas, t.y. specializavimasis konkrečioje srityje yra pelningiausias būdas siekti profesinių aukštumų. Kuo mažesnė paklausa, kuo sunkiau tokį žmogų pakeisti – tuo didesnė jo vertė rinkoje.”

Bingo! Asmeninė rinkodara, tiksliau pozicionavimas = specializacija! Man tai tikras atradimas.

Iš tiesų lyg ir nieko naujo… tačiau paklauskime savęs, kaip dažnai tai taikome sau? Ar iš viso taikome? Ar kuris darėme rinkos tyrimus tam, kad rasti savo konkurencinius pranašumus? Kaip giliai pažįstame save, kad galėtume tinkamai pozicionuotis ir dar labiau specializuotis?

Ir negaliu susilaikyti, neuždavęs šių klausimų patiems rinkodarininkamas, juk jie iš to duoną valgo, parduodami paslaugas kitiems, pozicionuodami svetimus produktus, o kaip dažnai taiko rinkodarą sau? Juk turėtų būti neįperkami?!

Jei sudėtume mokykloje ir universitete praleistus metus, tai gautume ketvirtadalį savo gyvenimo, kurį praleidome besimokydami. O jei susumuotume vaikų darželyje praleistą laiką bei įvairius profesinius, kvalifikacijos kėlimo kursus, tuomet gautume dar ilgesnį laikotarpį. O gal iš tiesų mokomės visą gyvenimą? Kūdikystėje išmokstame rėkdami prisiprašyti mamos dėmesio ir maisto (pažįsti). Išmokstame laikyti barškutį rankoje, pamojuoti juo ir numesti. Išmokstame eiti pirmuosius žingsnius…

Kaip suprantame, jog išmokome? Kokie motyvai skatina mokytis? Kodėl mokomės? Kodėl tai trunka taip ilgai?  Jei galėtume atsakyti į šiuos klausimus, tuomet taptų svarbu, kaip išmokti greičiau? Kaip  išmokti mokytis?

Pirmiausia išsiaiškinkime, kas gi yra visų mokymųsi rezultatas, kas gi yra išmokimas. Išmokimas – tai galvoti naujai, elgtis kitaip naujose situacijose. Išmokdami mes įgauname galimybę daryti tai, ko niekada nedarėme ir nemokėjome. Mes iš naujo kuriame save, savo santykį su pasauliu. Taigi, pasirodo perskaityti knygą, tai visai nereiškia išmokti. Neišmoksi važiuoti dviračiu vien perskaitęs knygą apie dviračių lenktynes. Esminis žodis tampa daryti. Daryti kažką kitaip, naujai naujose situacijose.

O kas tada yra tos žinios, kurių „mokomės“ mokyklose ir universitetuose?

Įsivaizduokime, kad turime susikrauti lagaminą į kelionę, į kurią išvyksime rytoj. Galima pasiimti tik vieną lagaminą, kad ir kokio dydžio jis būtų. O kelionės krypties nežinome – gali būti Antarktida, kelionė į mėnulį, žvejoti prie ežero, kruizas Nilu ar kopimas į kalnus -  žodžiu visi įmanomi ir neįmanomi variantai, ir tik vienas lagaminas… Nežinome kur, sužinosime tik išėję pro duris ir galimybės grįžti ar pakeisti lagamino turinio nebus. Sakykime, pavyko, galbūt lagaminas net telpa pro duris… Ar patogu juo būtų naudotis kelionėje? Kaip seksis surasti kokį smulkų daiktelį tarp meškerių, nardymo kostiumo, smokingo, kosminio skafandro, palapinės ir begalės kitų daiktų ir daikčiukų? Jooo, geriau būtų iš anksto žinoti kelionės tikslą, kryptį, tada į lagaminą būtų galima susidėti tik pačius reikalingiausius daiktus būtent tai kelionei. Dabar gi – tik vienas gremėzdiškas lagaminas, po kelių kartų pasirausus jame, nebesinori iš viso jo atidaryti.

O kaip yra su mokyklos duodamomis žiniomis? Ar yra panašumų? Žinios visiems gyvenimo atvejams, bet iš esmės netinka nė vienam. Jos sudaro didelį balastą, o ko labiausiai reikia, kaip tik nėra…

Taigi žinios pačios iš savęs yra visiškai bevertės, kol jų negalime panaudoti. Stop! Vėl grįžome prie veiksmo – daryti. Ir dar blogiau, žinios užaukština vidinį EGO, kuris saugo mus pačius kaip tik nuo darymo. Juk daryti kažkokius veiksmus, pokyčius, reiškia pripažinti, kad esu netobulas, kad noriu kažko naujo išmokti… O turimos žinios (bagažas) per EGO sako man: “tu viską žinai, viską “moki”! Esi geresnis (geriausias) už kitus!”

Ir pabaigai istorija apie mūsų protėvius ir tuos, kurie išnyko. Mūsų protėviai buvo Homo sapiens sapiens. Kartu su jais gyveno neandertaliečiai Homo neanderthalensis, kurie išnyko prieš 28 000 metų. Neandertaliečiai buvo didesni, turėjo didesnes smegenis ir buvo fiziškai gerokai stipresni už pirmykščius žmones. Manoma, kad jie išnyko todėl, kad nesugebėjo prisitaikyti užėjus ledynmečiui. Tuo tarpu pirmykščių žmonių urvuose randami piešiniai ant uolų. Kam piešti ant uolų medžiojamų žvėrių siluetus, kai aplink viskas labai praktiška, pastovi kova už būvį ir maisto trūkumas? Manoma, kad prieš medžioklę mūsų protėviai atlikdavo ritualus, subadydami ietimis žvėries siluetą, pieštą ant uolos, ir tik tada eidavo į medžioklę. Pirma sumedžiodavo mintyse? Tikslo vizualizacija? Galima taip manyti, juk išgyveno ne stipresni, o tie, kurie sugebėjo pasikeisti, prisitaikyti, kurie išmoko išgyventi pasikeitus sąlygoms!

Dar galėtume svarstyti, kokie yra mokymosi motyvai, gal geriau apie juos kitą kartą.

p.s. Norėdami gauti straipsnius į savo pašto dėžutę, užsisakykite dešiniajame viršutiniame kampe, jums pristatys google feedburner.

Kviečiu į pirmąjį susitikimą, kuris įvyks:

Data: rugsėjo 24 d. 13:00-18:00 val
Vieta: VIEŠBUČIO “Europa City” konferencijų salė, J.Jasinskio g. 14, Vilnius
Dalyvio mokestis – 50 Lt
Planuojamas dalyvių skaičius – 15 žmonių

Siūloma dienotvarkė:
1. Susipažinimas.
2. Grupių bendro darbo dinamika: procesai ir fazės (šiek tiek teorijos, kas gi vyksta tokiose grupėse, kaip šis klubas).
3. Lūkesčių klubui ir jo vizijos aptarimas.
4. Goldrato “debesėlių” metodas problemų sprendimų paieškai (vėl truputis teorijos).
5. Aktualių klausimų sprendimas (taip pat panaudojant ir Goldrato metodus).
6. Grįžtamasis ryšys, kito susitikimo temų iškėlimas.

Moderatorius: Kęstutis Mikolajūnas.

Dalyvių skaičius ribotas!

Registracija šioje svetainėje, pažymint “noriu dalyvauti klube”. Taip pareiškiate ketinimą dalyvauti.  Su Jumis bus susisiekta. Dėl riboto dalyvių skaičiaus nėra galimybės registruotis savarankiškai. Detaliau skaitykite komentare.

Į iškilusius klausimus atsakysiu tel +370 675 44224 ir el.paštu kestutis@verslininkuklubas.com

Junkitės prie Verslininkų klubo grupių LinkedIn ir Facebook

Iki susitikimo klube!