Ką reiškia išmokti komentarai

Autorius: Asmeninė rinkodara ir specializacija | Verslininkų klubas

Asmeninė rinkodara ir specializacija | Verslininkų klubas — Fri, 25 Sep 2009 21:34:10 +0000

[...] parašytas straipsnis “Ką reiškia išmokti” sulaukė svarių komentarų. Pacituosiu Aivaro komentarą: “savipozicionavimas, t.y. [...]

Autorius: K

Fri, 25 Sep 2009 06:21:09 +0000

Geros mintys, tik su lagaminu palyginimas nelabai… Yra sena patarlė: ką išmoksi to ant pačių nenešiosi. Žinios nieko nesveria, ir labai dažnai tam, kad užlipti į kalną reikia ir miškus, ir dykumas praeiti, o vien su alpinisto inventorium to kalno gali ir išvis neprieiti
Beje, apie universitetus. Universitetai skirti ne praktikams, todėl kam reikia praktikos tas stoja į kolegijas. Kolegijoj išmokstama tai ko anksčiau nežinojai (praktika), o universitetuose išmokstama kaip sužinoti tai ko anksčiau niekas nežinojo (teorija, kuri vėliau paverčiama praktika). Žinoma, dėl to, kad Lietuvos universitetai labai dažnai neatlieka nei pirmo nei antro vaidmens nesiginčysiu.

Autorius: Kęstutis Mikolajūnas

Kęstutis Mikolajūnas — Sun, 20 Sep 2009 21:00:59 +0000

Dėkoju Andriui už nuorodas (žemiau). Blumo taksonomija skiria 3 mokymosi lygmenis: Pažinimo (žinios), Emocinį-vertybinį (pažiūros), Psichomotorinį (įgūdžiai). Pirmasis lygmuo tai žinių gavimas, antrasis – žinių aptarimas, vertinimas, atitikimas vertybėms-nuostatoms, trečiasis – įgūdžiai nuo imitavimo, pakartojimo iki natūralaus automatizmo. Tai platesnis modelis, nei tik žinių pateikimas, nes apima aktyvias veikas su žiniomis, kaip aptarimus, vertinimus ir įgūdžių formavimą. Neturiu duomenų, kaip naudojamas mokymo įstaigose.

Tačiau šis modelis visiškai nenagrinėja motyvacijos. O motyvacija, tai vienintelis būdas veikti su gautomis žiniomis.

Radau Romano Vasiliausko straipsnį: Mokinių aktyvinimo vaidmuo Benjanimo Blumo mokymo tikslų taksonomijoje
http://www.vpu.lt/pedagogika/PDF/2007/85/v81-85.pdf

http://www.nwlink.com/~Donclark/hrd/bloom.html
Bloom’s Taxonomy of Learning Domains: The Three Types of Learning
http://access.nku.edu/oca/SLO/Bloom.htm
Bloom’s Classification of Cognitive Skills – From Ball State University
http://www.coun.uvic.ca/learning/exams/blooms-taxonomy.html
Bloom’s Taxonomy
http://www.krummefamily.org/guides/bloom.html
Major Categories in the Taxonomy of Educational Objectives (Bloom 1956)

Autorius: Kęstutis Mikolajūnas

Kęstutis Mikolajūnas — Fri, 18 Sep 2009 09:48:09 +0000

Aš esu autorius. Nepretenduoju būti objektyvus – juk tai nėra mokslinis straipsnis… Tai tik subjektyvios mano mintys, pretenduojačios į esė tipo straipsnį.
Būtų įdomu išgirsti apie Blumo naudas… Ir dar įdomiau būtų apie andragogiką, aš ir dauguma skaitytojų suaugę. Pasidalinkit!

Autorius: Andrius Žilėnas

Andrius Žilėnas — Fri, 18 Sep 2009 09:17:33 +0000

1. kas šio teksto autorius?
2. ar autorius yra susipažinęs su :
2.1. pedagogikos pagrindais,
2.2. Blumo mokymosi tikslų taksonomija (Bloom’s Taxonomy of Learning Domains) ?
klausiu todėl, kad čia norėtųsi matyti brandžias mintis, o ne kažkokius profaniškus pakliedėjimus…

Autorius: Kęstutis Mikolajūnas

Kęstutis Mikolajūnas — Thu, 17 Sep 2009 14:27:17 +0000

Suprantu abejones, Božena. Manau mokykla negali įdiegti vertybių, jos ateina iš tėvų, tačiau tikrai gali padėti (ir padeda) pamiršti jas, primesdami svetimus stereotipus. Mokyklos štampuoja “šyrpotrebą”. Tuo tarpu daug pasiekę žmonės dažnai būna blogi mokiniai, sugebėję pasipriešinti sistemai.

Straipsniu norėjau paskatinti pažiūrėti mokymąsi, kaip į procesą, kuris turi tikslą ir rezultatą. Supratus ir atpažinus tai (pamatavus rezultatą), galima paieškoti kitų kelių ir būdų tam rezultatui pasiekti. Juk visada galime rasti daugiau, nei vieną kelią, vedantį prie to paties rezultato.

Autorius: Božena

Božena — Thu, 17 Sep 2009 06:40:38 +0000

Zinios keicia zmogu, formuoja jo vertybes, poziuri, todel net jei jos nera tiesiogiai taikomos praktikoje, jos vis tiek yra reikalingos
Nenoreciau, kad mano vaikus mokykloje ir universitete mokintu gyventi, nes man kelia dideles abejones, kokius gyvenimo principus ir vertybes jiems idiegtu. Gal as pati tuo pasirupinsiu

Autorius: Kęstutis Mikolajūnas

Kęstutis Mikolajūnas — Wed, 16 Sep 2009 15:03:26 +0000

O kas tada yra lavinimas? Koks lavinimo tikslas ir laukiamas rezultatas?
Iš tiesų ne viskas gyvenime yra labai praktiška ir pritaikoma. Yra visa dvasinė gyvenimo pusė, kuri suteikia jausmus, spalvas, malonumą ir pan. dalykus, nors ir nėra paprastai pritaikoma ar pamatuojama. Tačiau mokyklose ir universitetuose suteikiamos žinios, o ne mokoma gyventi. Ir minėtų dvasinių dalykų nėra mokoma (gal teologai mokosi – net suabejojau).
Klausimas išlieka atviras, kam reikalingos žinios, jei jų netaikome praktikoje?

Autorius: Ieva

Ieva — Wed, 16 Sep 2009 14:45:15 +0000

Labai įdomi tema, dažnai pagalvodavau ar tikrai tu žinių iš universiteto ar mokyklos prireiks… iš mokyklos tikrai žinių prireikė, kad eiliniuose remonto darbuose, o iš universiteto nelabai..(VU matematika) bet tada pagalvojau, juk universiteto tikslas lavinti žmogų, priversti jį mąstyti logiškai ir aiškiai. Taigi kokiu būdu galima lavinti žmogaus protą? Ta teorija, ką mes galime pritaikyti praktiškai, mūsų nelavina, tiesiog mes įgyjame patirties toje sferoje.

Autorius: Laura

Laura — Wed, 16 Sep 2009 10:17:04 +0000

Manau, jog šiais laikais kolegijos išmoko daugiau praktikos nei universitetai. Pati baigiau VU ir galiu pasakyti, jog žinios buvo pateiktos ir daryk su jomis, ką nori: nori pritaikyk, nori išmesk. Tuo tarpu kolegijose besimokantieji neturi pasirinkimo laisvės, nes gavę teorinių žinių, jie privalo jas taikyti praktiškai. Todėl kyla klausimas, ar prestižas baigti universitetą? Ar universitetai ruošia tik teoretikus? Kalbu žinoma grynai statistiškai, nes išimtys visada yra, tačiau jos atsiranda daugiau paties žmogaus valios pastangų dėka, o ne kaip profesorių ar sistemos išdava.